- klintas
- kliñtas (plg. vok. ž. klint) sm. (2) J.Jabl min. baltos ar geltonos spalvos kalkinis mineralas, gipsas: Visur mėtėsi puodų šukės, klinto trupiniai J.Balč.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
balkonas — balkònas dkt. Ãtviras, įsti̇̀klintas balkònas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
klintinis — kliñtinis, ė adj. (1) → klintas, klintis: Pasisukinėjau jos klintiniais kalneliais ir pakalnėmis Šlč. | Klintinės liaukos (biol.) rš … Dictionary of the Lithuanian Language
klintis — klintìs sf. (4) min. 1. J.Jabl, BŽ181, Kos46 nuosėdų uoliena, turinti daug kalkių, kalkakmenis: Tai buvęs kalkakmenis, arba klintis Mš. Klintys, jei tik yra apygrynės, bedūlėdamos visaip išsilanksto rš. 2. Vb žr. klintas … Dictionary of the Lithuanian Language
mielas — 1 miẽlas sm. (2) 1. [K], Kv, Rt, J.Jabl; SD59 gipsas, klintas: Išspaudėjas, žiedžius pavaizdų ant vaško, mielo SD54. 2. Kos48 kreida: Mielu pabaltintas SD113. Su baltu mielù supaišęs veidą, knėpso J. 3. kalkės: Mielas negesytas SD390. Kada… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakiurklinti — pakiur̃klinti tr. 1. nevykusiai pastatyti, parioglinti: Tik pakiur̃klintas daiktas – pajudinsi, ir nuvirs Škn. Jų pečių lyg kokią kerėplą vidury aslos pakiur̃klino Vlkv. Šiap tep kluoną pakiur̃klino, bet kad didesnės vėtros, tai iš jo tik… … Dictionary of the Lithuanian Language
įženklinti — ( yti; Q151) tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ; CI130, MŽ, D.Pošk, S.Dauk, ŠT36 1. pažymėti, padaryti žymę, ženklą: Įženklink man kepurę, kad su kitų (kepurėmis) nesumainyčia Š. Mūs naminiai maišai i inženklinti Dglš. Mano arklys anžeñklintas, neprapuls Nmč.… … Dictionary of the Lithuanian Language